Motyvacijos bomba

Šiais laikais aplinkui matome ir girdime daug negatyvių ir blogų dalykų. Skirkite savo 5 minutes laiko šiam tekstui ir patikėkite, tai bus labai didelė pozityvo dozė, kuri suteiks Jūsų gyvenimui daugiau gražių spalvų.

Vieną dieną, kuri buvo niekuo neišskirianti, sporto salėje pamačiau vaikiną. Jis buvo toks kaip mes visi, tik turėjo vieną išskirtinumą – vaikinas sėdėjo ant invalido vežimėlio. Žiūrint į jį, mane užplūdo labai teigiamos emocijos, mintyse pagalvojau – koks jis visgi šaunuolis, kad stengiasi sportuoti! Laikui bėgant vis dažniau jį sutikdavau sporto salėje, ir kas kartą žavėdavausi žmogaus atsidavimu bei vienu dalyku – žmogus nuolat buvo su šypsena veide ir spindėjo „laime“. Ech, kad Jūs pamatytumėte kaip jis sportavo – visiškai „atiduodavo” visą save ir iš salės išvažiuodavo kiaurai šlapiais marškinėliais nuo prakaito. Galiausiai vieną kartą nusprendžiau prie jo prieiti ir tiesiog pasisveikinti. Vėliau, pokalbiai vyko vis ilgesni, dažniausiai apie sportą. Bet palaipsniui priėjome ir prie klausimo, kodėl jis atsidūrė invalido vežimėlyje ir kas jį pastūmėjo lankyti sporto salę. Sužinojęs visą jo istoriją, nusprendžiau, kad tiesiog privalau ją pasidalinti su kuo daugiau žmonių. Tai istorija kuri privers Jus susimąstyti ir parodys, kad kiekvienas esame savo likimo kalviais, nepriklausomai nuo gyvenimo siunčiamų išbandymų.

Jis vardu Simas Kucinskas. Šiuo metu jam 23 metai. Simas pateko į stiprią autoavariją, ko pasėkoje – koma. Šioje būsenoje jis prabuvo keletą savaičių. Autoavarijos metu vaikinas patyrė daug sužalojimų ir vienas iš jų – lūžę 4 stuburo slanksteliai. Gydytojų prognozės nesuteikė jokių teigiamų vilčių: pilnas nugaros smegenų pažeidimas ir medicina nelabai gali kažkuo padėti. Sportas taip pat turi būti užmirštas. Sužinojęs savo traumų rezultatus, Simas neturėjo stiprių psichologinių lūžių, tiesiog susitaikė su tuo, kad reikės išmokti tam tikrus dalykus iš naujo, taip pat reikės išsikelti naujus tikslus ir aktyviai jų siekti. Šiai dienai pusę dalykų kuriuos daro Simas, pagal gydytojų prognozes yra neįmanomi. Vaikinas teigia, kad gyvena tą patį gyvenimą, užsiima tais pačiais dalykais kaip prieš tragediją, tik pasikeitė būdai kaip jis tai daro. Ir tai jam didelės įtakos neturi, nes kaip jis sako – svarbiausia rezultatas!

Vaikinas nuo vaikystės buvo aktyvus vaikas ir mėgo sportuoti. Kaip jis teigia, invalido vežimėlis, tai ne kliūtis sportuoti ir GYVENTI! Tiesiog reikia išmokti tam tikrus dalykus daryti iš naujo. Šiuo metu Simas žaidžia krepšinį, užsiima dviračiu sportu, irklavimu bei reguliariai lanko sporto salę, kurioje stengiasi stiprinti viršutinės kūno dalies raumenis. Jo tikslai kurie susiję su sportu – auksas, Tokijo parolimpinėse žaidynėse, kurios vyks 2020 metais. Jis bandys kovoti irklavimo ir dviračių sporto rungtyse, atstovaudamas mūsų šalį. Kalbant dėl gyvenimo tikslų, Simas prasitarė, kad yra paprastas vaikinas, kuriam nuo vaikystės buvo įskiepyta viena vertybė – šeima. Tad jo gyvenimo tikslas „paprastas“ – geras mylintis vyras ir dar geresnis daugiavaikės šeimos vyras. Kaip jis sako: laiminga žmona, laiminga šeima ir misija įvykdyta. 🙂

Uždavus jam klausimą, iš kur jis semiasi tiek motyvacijos, vaikinas atsakė, kad nebandė jos semtis iš aplinkinių žmonių. Pirmyn jį veda mylima moteris ir šeima. Jie suteikia jam vidinės stiprybės, kuri palaipsniui tik auga kartu su jo tikslais. Meilė tai labai stiprus jausmas, kuris nepaklūsta daktarų prognozėms ir padeda daryti neįmanomus dalykus.

Paklausus kaip jis reaguoja į aplinkinių žmonių žvilgsnius, ar žmonės yra tolerantiški, Simas sako, kad dažniausiai iš tautiečių sulaukia pagyrimų, kartais jie tiesiog prieina ir paspaudžia jam ranką, arba pasako komplimentą, bet kartais sutinka ir piktų žmonių, tačiau ties jais nesusireikšmina.

Vaikinas yra užbaigęs universitetą, ir šiuo metu dirba aviacijos kompanijoje, kuri remontuoja lėktuvus. Iki traumos Simas profesionaliai sportavo 12 metų – dziudo . Kaip jis sako – sportas yra tas dalykas kurio jam trūksta viduje kaip asmenybei: „Jeigu eini miegoti, nieko „neskauda“ ir nesijauti „išsunktas“, tada galvoji, jog kažko nepadarei iki galo ir tada „kažko trūksta“, kad galėtum ramiai miegoti. Sporto ir apkrovos trūkumas viduje ir yra priežastis dėl kurios atsirandu sporto salėje ir suku ratus kieme. Kuo daugiau prakaito lašų per dieną, ir kuo sunkiau įkelti koją i lovą – tuo geresnė diena. 🙂 Tada žinai, jog padarei viską, kad tapti “geresniu nei vakar“.

Simas nori pasakyti žmonėms, kurie „skundžiasi“ gyvenimu nors yra visiškai sveiki ir neturi sveikatos negalavimų, kad kiekvienas pasirenka pats kaip jam gyventi. Viskas priklauso nuo požiūrio, tačiau svarbiausia susitvarkyti visus „stalčius smegenyse“ ir sudėti viską tvarkingai į lentynas, kad nebūtų „betvarkės“. Tad jeigu tikrai turite tikslų, siekite jų ir tegul Jūsų nieks nesustabdys! Nesiskuskite gyvenimu, nes tai yra lengviausia. Verčiau tą energiją skirkite į savo tikslų siekimą!

Didžiuojuosi tuo, kad teko sutikti ir susipažinti su tokiu šiltu ir pozityviu žmogumi kaip Simas, kuris yra pavyzdys visiems mums, kad niekada nereikia pasiduoti gyvenimo siunčiamiems išbandymams.